Japonijos išorės skola grėsmingai auga

Japonija šiai dienai yra viena iš stipriausių pasaulio ekonomikų. Nors šalis jau eilę metų nematė recesijos, bet finansų specialistus vis labiau neramina grėsmingai auganti šios valstybės skola. Maža, bet išsties ekonomiškai galinga Japonija turi vieną didžiausių skolų tarp išsivysčiųjų pasaulio šalių, kuri šiai dienai sudaro kiek daugiau nei du šimtai procentų nuo BVP. Kitas ekspertus neraminantis faktas yra maža infliacija. Kuomet Lietuvoje šiais metais buvo fiksuojama rekordinė, daugiau kaip 4% metinė infliacija - Japonijoje yra stengiamasi pasiekti bent 2% ribą. Bet ir tai abejojame ar šiais metais pavyks pakelti infliacija iki minėtų dviejų procentų.

Maža infliacija kiek nustelbiama to fakto, kad finansų analitikai prognozuoja BVP augimą 2.3% už 2017metus. Metų pradžioje buvo baiminamasi, kad ekonomikos augimas Japonijoje gali siekti kiek mažiau nei pusę procentų, bet dabar jau aišku, kad šios pesimistinės prognozės neišsipildys. Japonijos bankas pateikė savo prognozes, kad ateinančiais metais yra planuojamas ekonomikos augimas kiek sulėtės ir sieks 1.6%. Infliacija taip pat greičiausiai sumažės ir 2018 metais sieks vos 1.4%. Tokia prognozė neramina investuotojus, todėl po šio pranešimo buvo fiksuojamas Japonijos Jienos kritimas daugelio kitų valiutų atžvilgiu.

7 faktai apie Japonijos ekonimika

  1. Japonija šiai dienai yra trečia didžiausia ekonomika pasaulyje. Nusileidžianti tik JAV ir Kinijai. Metinis BVP išreikštas JAV doleriais sudaro 4.73 trilijono. Palyginimui Lietuvos metinis BVP (2016 metais) tesiekė 42.8 milijardus JAV dolerių.
  2. Pagrindinis Japonijos ekonomikos variklis yra ne nafta ar dujos, o išmaniųjų produktų eksportas. Kasmet Japonija eksportuoja automobilių už daugiau kaip 100 milijardų dolerių. Dar apie 30 milijardų dolerių sudaro atsarginių dalių automobiliams eksportas.
  3. Didysis augimas buvo šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet Japonijos ekonomika kasmet paaugdavo vidutiniškai po 10%. Vėliau ekonomika augo lėčiau, o šiai dienai yra augimas yra net mažesnis nei daugumos kitų išsivysčiusių šalių.
  4. Ekonomikos augimo sulėtėjimas yra siejamas pagrinde su demografiniais rodikliais. Šiuo metu Japonijoje net 27% gyventojų yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Kai tuo tarpu jaunų žmonių (iki 14 metų) yra tik 13%.
  5. Iki 2011 metų net 30% visos elektros energijos Japonijoje buvo gaunama iš atominių elektrinių. Po "Fukušimos" nelaimės šis skaičius yra ženkliai sumažėjąs.
  6. Japonija kasdien importuoja maždaug 3.4 milijonus barelių naftos. Trečdalis šios naftos Japonija pasiekia iš Saudo Arabijos.
  7. "Abenomika" taip Japonijoje vadinama šalies Ministro Pirmininko Šinzo Abės ekonomikos skatinimo reforma. Reformos esme - iki 2020 metų padidinti BVP iki 600 trilijonų dolerių per metus.