Televizija vs knygos

Knygos

Kai imame kalbėti apie televiziją, neretai mintyse iškyla vaizdinys: nepatenkinta mama bara vaiką už tai, kad šis prie televizoriaus praleidžia per daug laiko – vietoj to, jog skaitytų knygas. Tiesą sakant, tėvai nuolat galvoja, kad televizija yra tai, nuo ko vaikai priklausomi ir dėl ko nesimoko. Na, bent galvojo iki tol, kol atžalos „neperėjo“ prie kompiuterių. Vis dėlto mokytis galima ne tik iš knygų, tačiau ir iš televizijos. Kai kuriais atvejais televizija gali būti net naudingesnė nei knygos.

Pirmiausia, televizija apima tiek pat, o gal ir net daugiau informacijos nei knygos. Yra specialūs kanalai, transliuojantys specializuotas laidas, skirtas, pavyzdžiui, istorijai, gamtai, menui, politikai, sportui ir taip toliau. Nuolat galime sekti naujausias žinias iš viso pasaulio, galime rinktis kanalą, kuris tuo metu labiausiai atitinka mūsų poreikius. Anksčiau televizijos laidos buvo skirtos daugiausia publikos linksminimui, dabar yra daugiau mokslinių laidų, suteikiančių informacijos apie tai, kas domina. Kuriamos atskiros laidos vaikams – kalbama apie aktualius, svarbius dalykus, mokoma bendravimo ir kitų įgūdžių.

Televizijos pranašumas – populiarumas ir plati auditorija, dėl to ji gali pasiekti ir ugdyti daug daugiau žmonių nei knygos. Negana to, ji gali pasitelkti ne tik žodžius – be tekstų pateikiami ir vaizdai bei garso įrašai. Toks derinys vienoje vietoje knygas, regis, sumala į miltus – juk daug patogiau mokytis, pavyzdžiui, anglų kalbos, žiūrint televizijos šou, kuriame kalbama angliškai, o titrai ekrane pateikiami gimtąja kalba arba atvirkščiai. Tokiu atveju užsienio kalbų mokytis yra daug paprasčiau ir lengviau nei tiesiog šiaip skaitant knygą, kurioje pateikti patarimai, kaip tarti vieną ar kitą užsienio kalbos žodį ar frazę.

Galima teigti, kad televizija skatina vaikus mokytis ir net siūlo sferas, į kurias galima gilintis. Specializuotų knygų skaitymas gali būti nuobodus, ypač jei vaikas yra verčiamas tai daryti, o knyga jam atrodo visiškai neįdomi. Parašyti žodžiai vaikus migdo, jie pameta mintį, ypač jei jiems patiems sudėtinga susikaupti. Tuo tarpu televizoriaus ekrane rodomas rašytojo, atradėjo, poeto, mokslininko portretas, pristatomi jo gyvenimo darbai, veikla gali sudominti. Pavyzdžiui, pasitelkiami vaizdo įrašai, kompiuterinės projekcijos, galima naudoti įvairias balso intonacijas, atkreipiančias dėmesį, taip lengviau akcentuoti svarbius dalykus.

Žinoma, atrodo, jog tokiu atveju knygos visai nebereikalingos – pasodink vaiką priešais televizorių ir užaugs jis iškalbus, išsilavinęs ir protingas. Tačiau televizija nėra visagalė. Taip, iš televizijos galime išmokti tikrai daug, ja patogu naudotis, tačiau net ir ji gali būti žalinga. Itin svarbus finansinis aspektas. Daugiau laiko praleidžiant prie televizoriaus suma sąskaitose už elektrą gali ženkliai šoktelti. Dar vienas dalykas – regėjimas. Yra net taisyklės, nurodymai, kokiu atstumu bei kampu nuo žiūrovo turėtų būti televizoriai, kad nebūtų pakenkiama akims. Vis dėlto vaikus priešais televizorių paliekantys tėvai neatkreipia dėmesio, kaip elgiasi jų vaikas, o vėliau jau tenka ieškoti būdų koreguoti prastėjantį regėjimą. Lygiai tas pats galioja ir laikysenai – kaip ir skaitant, sėdime, gulime patogiai, bet ne visada tai būna tinkamiausia poza mūsų sveikatai.

Reziumuojant galima teigti, kad televizija gali būti naudojama kaip tradicinių popierinių knygų pakaitalas dėl savo universalumo, siekiant kuo daugiau sužinoti ir išmokti. Bet koks yra mokymosi iš televizijos efektyvumas, dar nežinia – nors laiko žiūrėdami įvairias laidas žmonės praleidžia tikrai daug, neaišku, kiek informacijos iš viso šio srauto jie įsisavina ir panaudoja vėliau.

Peržiūros: 2398