Itališka virtuvė: tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą

Itališkas maistas

Maisto ruošimas yra svarbus ritualas kiekvienam italui, todėl išskirtiniai receptai yra perduodami iš kartos į kartą. Italų gaminami patiekalai išsiskiria nepakartojamu ingredientų ir įvairių prieskonių deriniu. Nors itališka virtuvė yra maistinga ir gardi, viso pasaulio gyventojus ji žavi savo išskirtiniu lengvumu, t. y. patiekalais, kurie neapsunkina mūsų skrandžio. Šiandien itališki restoranai turi minias gerbėjų tiek Europoje, tiek kituose žemynuose.

Dažniausiai Italija suvokiama kaip makaronų, picų, ekspreso bei kapučino kavos šalis, tačiau ši valstybė garsėja ir įvairiomis daržovėmis, vaisiais (šalyje auga daugiau nei 200 skirtingų rūšių vynuogių), alyvuogių aliejumi, žuvimi, sūriais bei vynais. Italija išsiskiria ne tik minėtųjų produktų gausa, bet ir išskirtiniu jų paruošimo būdu, pvz., daržovių italai neverda – jie jas troškina savo sultyse arba riebaluose.

Nacionaliniu italų patiekalu laikomi įvairių rūšių makaronai. Iš makaronų gaminami patiekalai dažniausiai vadinami vienu žodžiu „pasta“. Italų makaronai būna pačių įvairiausių formų bei dydžių, o jų paruošimo būdai tarpusavyje skiriasi gana stipriai – makaronai gali būti verdami, patiekiami su skirtingais padažais, kepami orkaitėje, įdaromi mėsa ar daržovėmis ir t. t. Viena populiariausių makaronų rūšių yra spageti makaronai. Jie yra itin ilgi ir dažniausiai patiekiami virti. Tiesa, populiarūs ir stori tuščiaviduriai makaronai, kurie užpildomi specialiu įdaru. Daug dėmesio sulaukia ir itališka lazanija. Tai sluoksniuotas patiekalas, sudarytas iš kelių makaronų lakštų, mėsos, daržovių ir padažo. Tiek makaronais, tiek lazanija galima pasimėgauti ir Lietuvoje – mūsų laukia itališki restoranai Klaipėdoje, Vilniuje ir kituose miestuose.

Daug klientų dėmesio sulaukia ir iš ryžių pagamintas rizoto. Šis patiekalas panašus į plovą, tik gaminamas su įvairiausiais priedais. Šiandien egzistuoja bent keli šimtai rizoto variantų, o šio patiekalo populiarumas beveik nenusileidžia gardžiajai italų pastai ar picoms. Itin dažnai itališki patiekalai ruošiami su išskirtiniu Parmezano sūriu, kuris paprastai patiekiamas sutarkuotas. Šis sūris turi būti brandinamas bent kelis metus, kol tampa sausas ir lengvai pjaustomas. Itin garsi ir itališka sriuba. Beje, nors italai sriubos neišrado, jos pavadinimas kilo būtent iš jų kalbos: „zupa“ itališkai reiškia tai, kas yra geriama. Šiuo metu sriuba puodelyje yra vienas mėgstamiausių italų valgių.

Patys italai valgo gana daug ir pakankamai lėtai. Paprastai italo pietūs susideda net iš 3–6 patiekalų. Visų pirma mėgaujamasi įvairiais užkandžiais ir salotomis, vėliau ragaujamas pirmasis patiekalas. Paprastai tai būna makaronai, rizota, sriuba bei košė. Pagrindinis (antrasis) patiekalas dažniausiai būna sudarytas iš jūrų gėrybių arba mėsos, sūrio bei daržovių. Paprastai drauge su pagrindiniu patiekalu yra patiekiamas ir garnyras, kurį sudaro makaronai arba karštos daržovės, ryžiai. Italija garsėja ir išskirtiniais savo desertais. Dažniausiai jie yra gaminami iš sūrio bei vaisių. Desertui priskiriamos ir išskirtinės italų kavos: kapučino bei ekspreso. Negalima pamiršti ir vyno – tai nacionalinis italų gėrimas, todėl ant valgių stalo visuomet stovi ąsotis vyno. Vakarieniaudami italai paprastai mėgaujasi šaltais patiekalais, pvz., salotomis, mišrainėmis ar sūriu.

Peržiūros: 3446